Muziejaus ekspozicija įrengta name, kuriame gyveno Lietuvos Respublikos Prezidentas K. Grinius su šeima.
Pirmojoje ekspozicijos dalyje pristatoma Kazio ir Joanos Grinių kultūrinė veikla 1904 – 1914 m. Šiuo laikotarpiu Grinių namai tapo Užnemunės kultūrinės ir politinės veiklos centru. Juose vykdavo visuomeniniai susirinkimai ir posėdžiai, choro bei spektaklių repeticijos, buvo įkurta „Šviesos“ draugija, kurios tikslas – steigti mokyklas, pedagoginius bei vakarinius kursus, knygynėlius ir bibliotekas, platinti lietuviškus spaudinius, šelpti besimokantį jaunimą. Pirmoji „Šviesos“ draugijos biblioteka buvo įkurta ne bet kur, o tuose pačiuose Grinių namuose. Didžiausias dėmesys skiriamas Kazio ir Joanos Grinių dėka 1905 m. gegužės 28 d. mūsų krašte įvykusiam pirmajam viešam vakarui, kurio metu buvo suvaidinta Keturakio „Amerika pirtyje“, o choras (kalbama, kad pirmą kartą) sugiedojo V. Kudirkos „Tautišką giesmę“, kuri vėliau tapo Lietuvos Respublikos himnu.
Antroji ekspozicijos dalis skirta dr. K. Griniaus politinei veiklai 1920 – 1926 m., akcentuojant jo, kaip Ministro Pirmininko, Seimų nario ir Lietuvos Respublikos Prezidento, svarbiausius nuveiktus darbus. Buvusiame vaikų kambaryje pristatoma dr. K. Griniaus šeima: sūnus Kazys – Lietuvos Generalinio štabo pulkininkas, Liūtas – aktyvus lietuvybės puoselėtojas JAV, Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus bendražygis, dukra Gražina, tragiškai žuvusi 1918 m. Kislovodske, bei antroji žmona Kristina.
Ekspozicijos dalyje „Antrasis pasaulinis karas ir emigracija“ lankytojas supažindinamas su dr. K. Griniaus biografiniais faktais antrojo pasaulinio karo metais ir pokarine veikla, pasitraukus į vakarus. Šioje ekspozicijos dalyje galima pamatyti ir 1993 m. Kaziui ir Kristinai Griniams po mirties įsteigtus žūvančiųjų gelbėjimo kryžius už tai, kad, nepabūgę gresiančios bausmės, Griniai savo namuose slėpė nacių perekiojamą Dmitrijų Gelperną.
Įdomi ekspozicijos tema – K. Griniaus gydytojo praktika. Apie tai pasakoja įvairiausi buities daiktai, fotografijos, K. Griniaus rašytos knygos, atsiminimai, K. Griniaus redaguoti medicininiai žurnalai ir kiti eksponatai.
Gyvendami Marijampolėje, Griniai dalį kambarių nuomodavo Marijampolės gimnazijos vyresniųjų klasių moksleiviams. Čia gyveno ir būsimasis vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Pranas Dovydaitis. Kaip atrodė XX a. pr. gimnazistų buitis, galima pamatyti muziejuje įrengtame „Gimnazistų kambaryje“.
Kviečiame apsilankyti.
