Kviečiame apžiūrėti virtualią parodą „Lietuvos Respublikos prezidentas Kazys Grinius“. Joje pristatomas Kazys Grinius kaip seimo narys, ministras pirmininkas ir prezidentas.
Kazys Grinius įsitraukė ne tik į tautinio atgimimo veiklą, bet ir aktyviai dalyvavo pirmųjų lietuviškų politinių partijų kūrime: buvo vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos bei Lietuvos demokratų partijos įkūrėjų.
1920 m. buvo išrinktas į Steigiamą Seimą kaip Lietuvos valstiečių sąjungos atstovas I (Marijampolės) rinkiminėje apygardoje.
Tais pačiais metais Kazys Grinius tapo ministru pirmininku ir vadovavo VI Ministrų Kabinetui. Jam vadovaujant, buvo baigtos derybos su Sovietų Rusija ir pasirašyta taikos sutartis, Lietuva buvo priimta į Tautų sąjungą. Lietuvoje sutvarkyta mokesčių sistema, steigtos ir plėstos ligoninės, mokyklos, vystytas viešasis transportas, Kaune įkurtas Lietuvos universitetas.
Vyriausybei vadovavo pora metų. Vėliau buvo išrinktas į Pirmąjį, Antrąjį ir Trečiąjį seimus. Kaip seimo narys stebėjo, kad būtų laikomasi demokratijos principų, ragino įstatymus rengti atidžiai, gynė tautinių mažumų interesus, reikalavo žydams leisti kalbėti ta kalba, kurią jie patys pasirinks.
1926 m. birželį K. Grinius tapo trečiuoju Lietuvos Respublikos Prezidentu. Prezidentavimo laikotarpiu buvo pasirašyta nepuolimo sutartis su Sovietų sąjunga, pradėtos derybos dėl prekybos sutarčių su Rusija ir Vokietija, valstybės administracijoje imtasi taupymo priemonių, santaupos buvo skiriamos kelių statybai, pramonės, švietimo ir kultūros reikalams, panaikinta karo padėtis ir demokratinių laisvių varžymai, cenzūra. Po perversmo iš aktyvios politinės veiklos pasitraukė.
