Skausmingai trinksi vagono ratai… Vis tolyn tolyn į Rytus. Ilgas lyg gyvatė traukinys, aklinai užkaltais langais, savo kelionę pradėjęs 1941 m. birželio 14 d., ją baigė 1953 m. rugsėjo 12 d. 2023 m. rugsėjo 12-ąją sukako 70 metų, kai buvo įvykdytas paskutinis Lietuvos gyventojų trėmimas.
„Mūsų, nei gimusių, nei mirusių, niekas neskaičiavo“ – taip pavadinta Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejaus paroda, kurią galėjote išvysti 2023 m. antroje pusėje - 2024 m.pradžioje J. Basanavičiaus aikštėje. Joje iš senų fotografijų žvelgė daugybė vaikų – tremtinių. Tarp ištremtų – apie 50 tūkst. buvo vaikai iki 16 m. amžiaus. Alkani, basi, apskurę ir sergantys, jie, kaip ir suaugę, dirbo medienos kombinatuose, grūdų džiovyklose, kolchozų laukuose, gaudė žuvį Arktyje. Jie ieškojo išeities, kaip išgyventi, atremti skaudžiausius smūgius ir visada turėjo viltį, guodžiančią sunkią valandą, viltį grįžti į Tėvynę, kurios niekas negalėjo atimti.
Parodoje „Mūsų, nei gimusių, nei mirusių, niekas neskaičiavo“ atskleistas Lietuvos gyventojų beatodairiško naikinimo, nežaboto teroro laikotarpis, kai nepasotinamos Sibiro platumos pasiglemžė daugiau nei 50 tūkst. lietuvių gyvybių. Parodos pristatymo metu vyresnioji muziejininkė Dalė Naujalienė vardijo sukrečiančius faktus ir atskleidė, kas gi nutiko Marijampolės krašto žmonėms bei visai mūsų tautai ir koks žiaurus gali būti okupantas.
Parodos pristatymo renginio dalyviai turėjo unikalią galimybę išgirsti gyvus tremtinių liudijimus. Prisiminimais dalinosi 95-erių Leonarda Miknevičiūtė Jozonienė, kuri 1949 m., neilgai trukus po įsidarbinimo direktore „Sodžiaus“ muziejuje, buvo ištremta į Sibirą. Tremtinys Jonas Gustaitis pasakojo įdomią įseserės Leonardos Blažytės, pabėgusios iš tremties Tropinske, sugrįžimo į Lietuvą istoriją. Mintimis dalinosi tremtinės Vidutės Miknevičiūtės Burneikienės sūnus Raimundas Burneika, padovanojęs muziejui vertingų eksponatų, tokių kaip rožinis, pagamintas iš duonos.
Atmintyje išlikę vaizdiniai ir tragiškos situacijos, papasakotos liudininkų lūpomis, geriau negu bet kas kitas leido suvokti tremtinių patirtą skausmą. Parodos pristatymo metu skambėjo Viktorijos Kajokaitės Klajoklės dainos.
Renginius, skirtus tremtinių ir politinių kalinių metams, finansavo Marijampolės savivaldybė.