Mykolaičio-Putino muziejus Marijampolėje sveikina visus Vincus, Vincentus vardo dienos proga!

Rašytojui Vincui Mykolaičiui-Putinui liepos 19-oji visuomet buvo ypatinga, nes iš bičiulių sulaukdavo sveikinimo telegramų, sveikatos, džiaugsmo, ilgiausių kūrybos metų linkėjimų, su gėlėmis aplankydavo ir namuose.

Paskutiniais savo gyvenimo metais rašytojas vardadienius minėdavo Kačerginėje. Kačerginės gyventoja gydytoja Dumčienė prisiminimuose rašo:
„Rašytojas Vincas Mykolaitis-Putinas Kačerginėje praleisdavo savo vardadienį. Tą dieną mes, kaimynai, grįždavome jį aplankyti, pagerbti, pasigėrėti juo betarpiškai.
1965 m. liepos 19 d. pavakare kartu su E. Juodžiais buvome pakviesti pas rašytoją. Ėjome jaudindamiesi, nes žinojome, kad Putino sveikata nestipri, bijojome nuvarginti. Tačiau rašytojas šypsodamasis mus sutiko (dargi pasikeitė rūbą, neva dėl kaimynų). Pajuokavo, pasidomėjo mūsų gyvenimu ir savo kūrybinius planus neminėjo. (…)
Tą vakarą rašytojas džiugino mus gera nuotaika, buvo vaišingas, atidus savo kaimynams.
Išeinant apgailestavome, kad vakaras taip nelauktai praskubėjo.” (Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis muziejus ir jo veikla Marijampolėje. Sudarytojas Zigmantas Vidrinskas. Kaunas. Aušra. 2005. 182 p.)

Tačiau Vincas Mykolaitis-Putinas 1962 m. liepos 19 dieną, rašydamas dienoraštį, pabrėžia, jog nemėgsta švęsti: „Nemėgstu aš tų tradicinių švenčių ir pats nesiimu jokios iniciatyvos jas priminti.“ Vis dėlto akcentuoja: „Kauniečiai dar uoliai palaiko vardinių tradiciją. Gavau trejetą sveikinimo telegramų. Linki man, kaip paprastai tokiais atvejais, sveikatos, džiaugsmo, ilgiausių kūrybos metų.“ (Vincas Mykolaitis-Putinas „Dienoraščiai: Rašytojo paskutiniųjų gyvenimo metų (1961–1967) užrašai. Vilnius. Žuvėdra. 2013. 98 p.)

Vinco vardas mūsų krašte buvo labai populiarus, gal todėl šiuo vardu Gudelių bažnyčioje buvo pakrikštytas būsimasis rašytojas. Tačiau rašytojo brolis Juozas Mykolaitis atsiminimuose rašo, jog jam tėtė pasakojęs, kad savo pirmąjį sūnų pakrikštijo Vincu todėl, kad tėvo netikras brolis, „močekos sūnus“, vardu Vincas, buvo labai protingas ir geraširdis.

Vinco Mykolaičio-Putino vardas yra Vincento, kuris iš lotynų kalbos reiškia „nugalintis, užkariautojas“, trumpinys. Rašytojas pirmiausia turėjo nugalėti save, savo baimes, bijojimą įskaudinti artimuosius, kad galėtų ryžtis kunigystės atsisakymui ir nueiti savo, kūrėjo, gyvenimo keliu. Įvykdęs savo pašaukimą, Vincas Mykolaitis-Putinas užkariavo skaitytojų, kurie trokšta pasinerti į filosofines pasaulio ir žmogaus gelmes, širdis. Taigi, kad galėtum užkariauti, pirmiausia turi nugalėti savo vidinius ir išorinius priešus ir įsiklausyti į savo vidinį balsą.

To ir linkime visiems Vincams ir Vincentams vardo dienos proga!