Tęsiame pasakojimų ciklą „UŽNEMUNĖS MOTERYS“.
Žymiausia ir dėl savo darbų svarbiausia mūsų miestui bei kraštui moteris – grafienė Pranciška Butlerienė iš Ščukų. 1710 m. karalius Augustas II-sis pavedė valdyti Prienų seniūniją grafui Markui Antonijui Butleriui ir jo žmonai Pranciškai. Pranciška Ščukaitė gimė XVII a. 8 deš., tikslesni gimimo metai kol kas nėra žinomi. Kadangi jos globėja buvo šv. Pranciška Romietė, minima kovo 9 d., galimai ir pati Pranciška yra gimusi kovo mėnesio pradžioje, nes didikų vaikai tuo metu buvo krikštijami tuoj pat po gimimo.
Jos sutuoktinis paveldėjo keletą dvarų, vienas jų – Radžiecino (Lenkija), kurio pilyje ilgą laiką gyveno jaunavedžiai. Už šešių kilometrų buvo naujai įkurtas Franopolio (Frampolio) miestas, pavadintas žmonos vardu. Markas Antonijus buvo Drohičino seniūnu (senoji Palenkės sostinė, dabar – Bialystokas), tačiau po vestuvių šią vietą pardavė už 60 000 to meto zlotų. Taip atsirado lėšų naujiems dvarams bei miestams (Staropolei) kurti. Vienas iš jų – Kvietiškio dvaras, kuris kaip ir kiti turėjo ūkinę reikšmę, skirtas auginti javams. Jiems priklausė ir Sarnakų miestas bei Klimčysė (Lenkija) su aplinkinėmis žemėmis. Žinoma, kad Klimčysės rūmuose grafai praleido kelis metus. Gyveno ir Butlerių tėvonijoje Miedznos miesto (Lenkija) pilyje. Taip pat Prienų rūmuose, kurie buvo atstatyti, tačiau jau tik mediniai. Beje, čia vyko Pranciškos anūkės, taip pat Pranciškos vestuvės, kuriose dalyvo didikai iš visos šalies. Grafai dar valdė Siponių, Vaizbūniškių dvarus, Vytogalos seniūniją ir t.t. bei turėjo mūrinį namą Varšuvoje Medaus gatvėje.
Pati Pranciška paveldėjo Aukštdvario dvarą (Kėdainių raj.) ir po vyro mirties iš jo skyrė piniginę paramą Marijampolės marijonams. Kaip skelbia legenda – ji ėjo iš Kvietiškio dvaro ir kalbėjo rožinį, ten kur baigė, pastatė medinę bažnyčią bei medinį vienuolyną, pakvietė marijonų vienuolius čia įsikurti. Marijampolės pradžia galime laikyti 1752 m., kai pirmą kartą paminėtas Marijampolės vardas arba 1738 m., kai paminėta Starapolė, šalia buvęs miestelis, kurie nuo 1792 m. tapo viena. Ši iškili moteris puikiai tvarkėsi su turimomis žemėmis, dvarais, o jos nuopelnai mums nekelia abejonių. Mirė 1769 m., kur palaidota nežinoma, tikėtina Miedznoje.
Ar gyveno Kvietiškio dvare? Lankėsi ir nakvojo ne kartą, tai rodo istoriniai įvykių aprašymai bei laiškai, tačiau Kvietiškio dvaras nebuvo grafienės rezidencija. Netgi, tapus našle. Ji buvo aktyvi moteris, todėl sėdėti to meto užkampyje būtų buvę pražūtinga ir politine, ir verslo prasme. Juk kilusi iš įtakingų Ščukų ir nutekėjusi į ne mažiau įtakingą Butlerių giminę...
Teksto autorius Arūnas Kapsevičius
