Pažinkite projekto „Jungties forma: dailė ir literatūra“ turistinio maršruto objektus Lietuvoje!
Šioje seniausioje, nuo XIX a. pabaigos garsėjusioje kaip lietuvybės židinys Sūduvos krašto mokykloje mokėsi ne tik tautinio atgimimo žadintojai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, kalbininkai, bet ir žymūs lietuvių rašytojai, dailininkai, skulptoriai, keramikai. Jie vėliau studijas tęsė Lenkijos ir Rusijos ugdymo įstaigose.
Muziejuje, įsikūrusiame Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos patalpose, pristatoma žymaus lietuvių rašytojo V. Mykolaičio-Putino gyvenimo ir kūrybos raida. Svarbų vaidmenį kūrėjo gyvenimo kelyje suvaidino Seinų kunigų seminarija. Tai atsispindi ir romane „Altorių šešėly”. Muziejuje eksponuojami šio romano skirtingi leidimai bei vertimai į užsienio kalbas, tarp jų ir į lenkų kalbą išversta pirmoji romano dalis „Bandymų dienos”. Muziejuje galima pamatyti prof. V. Mykolaičio iš lenkų kalbos išverstus A. Mickevičiaus kūrinius, jo kūrybos tiriamuosius darbus. Eksponuojami žymių Lietuvos dailininkų kūriniai, interpretuojantys V. Mykolaičio-Putino asmenybę ir kūrybą.
Vienoje svarbiausių Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių gausu sakralinę, architektūrinę ir meninę vertę turinčių kūrinių: altoriai, vargonai, klausyklos, sakykla, krikštykla, klauptai, Palaimintojo Jurgio Matulaičio epitafija (skulptoriaus J. Zikaras), skulptoriaus V. Vildžiūno kurtas altorius-sarkofagas, vyskupo Antano Karoso antkapinis paminklas, medaliai, marijonų vienuolijos įkūrėjo S. Papčinskio portretas, vienuolio P. Nemirovskio nutapytas marijonų vienuolyno fundatorės grafienės Pranciškos Butlerienės portretas, Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslas, nutapytas XVIII a. pr., garsus ne tik malonėmis, bet ir stebuklais, tai viena didžiausių Vilkaviškio vyskupijos sakralinių vertybių. XIX a.–XX a. pr. šventųjų paveikslų kolekcija puošia bažnyčios presbiteriją bei altorių retabulus.
Namai, kuriuose XX a. 3-4 deš. gyveno žymus Lietuvos visuomenės veikėjas, advokatas Andrius Bulota su žmona Aleksandra, buvo Marijampolės kultūros židinys. Juose buvo organizuojami labdaringi vakarai-arbatėlės, draugijų susirinkimai, turima gausia biblioteka naudojosi Marijampolės realinės gimnazijos moksleiviai, inteligentai. Čia lankėsi daug žymių Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjų. Gyvendami šiuose namuose, Bulotai rengė Žemaitės „Raštų” leidimą, organizavo rašytojos mirties metinių minėjimus.
Tai vienas reikšmingiausių ir gražiausių Sūduvos krašto panteonų, kuriame saugomas ne tik šiam kraštui, bet ir visai Lietuvai nusipelniusių žmonių atminimas. Čia ilsisi mokytojas, poetas, vertėjas, lietuviškos spaudos platintojas Petras Arminas-Trupinėlis. Šalia – garsaus mokytojo, knygnešio Petro Kriaučiūno bei pirmojo lietuviško istorinio romano „Algimantas“ autoriaus Vinco Pietario paminklai-kenotafai (skulptorius J. Narušis). Prie centrinio tako – rašytojos Žemaitės kapas.
Jono Basanavičiaus gatvėje Vilniuje, garsioje XIX a. pab.–XX a. pr. pastatytais reprezentaciniais pastatais, iki 1941 m. vadintoje Pogulianskaja arba Wielka Pohulianka, gyveno žymūs Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjai. XIX a. pab. pastatytame Jono Basanavičiaus gatvės 19 name (tuomet Didžiosios Pohuliankos Nr. 11a-11) 1912–1915 m. gyveno visuomenės veikėjas, politikas, lietuviškos spaudos bendradarbis, Masonų ložės narys, advokatas Andrius Bulota su žmona Aleksandra. Tais pačiais metais užsimezgė jų draugystė su rašytoja Žemaite, kuri kartu su Bulotų šeima šiame bute gyveno 1914–1915 m. 1915 m. rudenį Bulotai kartu su Žemaite išvyko į Ameriką rinkti aukų nukentėjusiems nuo karo šelpti, grįžę apsigyveno Marijampolėje.
Užutrakio dvaro sodyba – tai XIX–XX a. sandūroje vaizdingame pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų grafų Tiškevičių įkurta šeimos vasaros rezidencija. Varšuvos architektas Juzefas Hussas suprojektavo istorizmo stiliaus rūmus su įspūdinga, atvirais paviljonais karūnuota terasa. Interjerai dekoruoti prašmatniu Liudviko XVI stiliumi. Parką kūrė garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Francua André. Rūmų savininkas Juozapas Tiškevičius buvo meno globėjas. Šiais laikais Užutrakio rūmai taip pat pagrįstai vadinami meno sala, juose organizuojamos dailininkų parodos, muzikos koncertai.
